Štai apie ką rašė Hemingvėjus.

Iš garsaus amerikiečių rašytojo ir girtuoklio aš išmokau daug, daug daugiau negu būčiau išmokęs iš milžiniškos gausybės vadovėlių. Tiksliau iš vieno jo kūrinio be galo juokingu pavadinimu: “Kam skambina varpai”. Šios knygos veiksmas vyksta Ispanijos pilietinio karo metu, partizanų būstinėje, ruošiantis susprogdinti strategiškai svarbų tiltą, joje rutuliojantis meilės ir neapykantos dramoms. Tačiau visai ne apie partizaninį karą ši istorija, visai ne apie tilto sprogdinimą, meilės ar neapykantos dramas. Visi tie be galo tikroviški ir žmogiški herojai, jų gyvenimai tėra be galo gyva, tvinkčiojanti, pulsuojanti mėsa, gyslos ir jomis tekantis kraujas, visa tai dengianti oda, o kaulai, tai kas svarbiausia, atsispindi dar kūrinio pradžioje, epigrafe: Niekados neklausk kam skambina varpai, nes jie skambina tau”. Paaiškinimas skambėtų maždaug taip: “Džiaukis šiandieną, nes rytojaus gali ir nebūti”. Štai ką aš iš jo išmokau, štai apie ką rašė Hemingvėjus.